VILNIAUS ĮKŪRIMO LEGENDA
Kiekviena tauta apipina savo didžiuosius įvykius, žygius ar asmenis gražiomis legendomis, lygiai kaip visokios brangenybės ar šventenybės papuošiamos brangakmeniais, filigranais ir ornamentais. Kaip Romos įkūrimo istorijos neįmanoma pradėti be vaizdžios Romulo ir Remo legendos, taip ir senojo Vilniaus pradžia sunkiai įsivaizduojama be Gedimino sapno apie geležinį vilką.
Senų senovėje Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas medžiojo Šventaragio slėnio giriose. Pavargęs po ilgos sėkmingos medžioklės Didysis kunigaikštis ten pat ir apsistojo nakvoti. Vos spėjo valdovas sumerkti akis, aplankė jį nepaprastas sapnas. Sapnavo Gediminas, kad kalno viršūnėje, kur jis buvo tądien taurą nukovęs, stovi didžiulis geležinis vilkas ir, pakėlęs išdidžią galvą į mėnulį, staugia taip, tarsi šimtas vilkų staugtų. Pažadintas tekančios saulės spindulių, prisiminė Kunigaikštis keistąjį sapną ir paprašė pagonių žynio Lizdeikos atskleisti jo paslaptį.
O šis sapną paaiškino taip: „Kas valdovui ir Lietuvos valstybei dievų lemta, tegu ir įvyksta! Geležinis vilkas simbolizuoja neįveikiamą pilį ir miestą, kurį valdovas šioje vietoje įkursiąs. Tas miestas būsiąs lietuvių žemių sostinė, o vilko staugimas ženklina to miesto šlovę – ji pasieksianti visus pasaulio kraštus…“ Tad Lietuvos valdovas Gediminas, nusilenkdamas dievų valiai, tuojau pradėjo statyti būsimąją sostinę, o jos vardą – Vilnius – paėmė iš Vilnios upės.
Štai ir Vilniaus pradžia . . . Taigi, Gediminas ir Vilnius tapo dvi neatskiriamos sąvokos to miesto istorinėje literatūroje. Gediminas — seniausio Lietuvos miesto kūrėjas ir Gediminaičių dinastijos pradininkas, Vilnius — jo kūrinys, Lietuvos valstybės širdis. Gedimino kalnas Vilniuje yra tapęs Lietuvos laisvės simboliu, o Geležinis Vilkas — Lietuvos garso ir garbės įprasminimu.
Kiekviena tauta apipina savo didžiuosius įvykius, žygius ar asmenis gražiomis legendomis, lygiai kaip visokios brangenybės ar šventenybės papuošiamos brangakmeniais, filigranais ir ornamentais. Kaip Romos įkūrimo istorijos neįmanoma pradėti be vaizdžios Romulo ir Remo legendos, taip ir senojo Vilniaus pradžia sunkiai įsivaizduojama be Gedimino sapno apie geležinį vilką.
Senų senovėje Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas medžiojo Šventaragio slėnio giriose. Pavargęs po ilgos sėkmingos medžioklės Didysis kunigaikštis ten pat ir apsistojo nakvoti. Vos spėjo valdovas sumerkti akis, aplankė jį nepaprastas sapnas. Sapnavo Gediminas, kad kalno viršūnėje, kur jis buvo tądien taurą nukovęs, stovi didžiulis geležinis vilkas ir, pakėlęs išdidžią galvą į mėnulį, staugia taip, tarsi šimtas vilkų staugtų. Pažadintas tekančios saulės spindulių, prisiminė Kunigaikštis keistąjį sapną ir paprašė pagonių žynio Lizdeikos atskleisti jo paslaptį.
O šis sapną paaiškino taip: „Kas valdovui ir Lietuvos valstybei dievų lemta, tegu ir įvyksta! Geležinis vilkas simbolizuoja neįveikiamą pilį ir miestą, kurį valdovas šioje vietoje įkursiąs. Tas miestas būsiąs lietuvių žemių sostinė, o vilko staugimas ženklina to miesto šlovę – ji pasieksianti visus pasaulio kraštus…“ Tad Lietuvos valdovas Gediminas, nusilenkdamas dievų valiai, tuojau pradėjo statyti būsimąją sostinę, o jos vardą – Vilnius – paėmė iš Vilnios upės.
Štai ir Vilniaus pradžia . . . Taigi, Gediminas ir Vilnius tapo dvi neatskiriamos sąvokos to miesto istorinėje literatūroje. Gediminas — seniausio Lietuvos miesto kūrėjas ir Gediminaičių dinastijos pradininkas, Vilnius — jo kūrinys, Lietuvos valstybės širdis. Gedimino kalnas Vilniuje yra tapęs Lietuvos laisvės simboliu, o Geležinis Vilkas — Lietuvos garso ir garbės įprasminimu.